raudulingas

raudulìngas, -a adj. (1) K, MitI390, M, LVIII484 1. verksmingas, graudus: Ne, ne iš meilės, kuri pražydi jaunystės pavasarį, bet iš nepasakomo gailesčio suvaržytos Marės krūtinės išsiveržė raudulingas šauksmas I.Simon. Raudulìngas balsas KII345. Ne per daug raudulìnga Sch42. Išklausyk raudulingą mano šauksmą tavęspi Ns1834,1. Ak, Dieve, priimk šauksmą, raudulingą kauksmą brš. Jis ir kalba raudulingus žodžius su raudulingu balsu MšK.

raudulìngai adv. K, NdŽ: Raudulìngai pagavo dejuot ir rėkt Sch234. Dalia mano, dalelė – kaip miglota saulelė… – raudulingai tebedainavo lietuviškos lygumos E.Miež. Grėbikai … pamatė visai nuogą juosvą kūdikį atbėgantį ir raudulingai bešaukiantį BsMtII56. O mūsų dainos raudulingai dainuoja apie mergaitę be tėvelio, be močiutės, kuriuodu užvaduoja mėnuo ir saulutė Vd. Nugrimzdo raudulingai ir bėdningai į gruntą keturi šlovingi miestai MšK.

2. skaudus: Kada mane ištiko likimas raudulingas, rankas buvau nuleidęs V.Kudir. Turėjo jis tokį raudulingą nusitikimą ant savęs imti rš. Taipo man dienai auštant vis apie tokius raudulingus daiktus berašant, atėjo pulkas mano šuilokų Kel1881,73. ║ vargingas, sunkus: Mes turime ubagauti, vogti, daužyti ir lupti dėl išlaikymo savo raudulingo gyvenimo A1884,163.